Apie aliejų įvairovę

Geri kulinarai savo virtuvėje paprastai laiko kelių rūšių augalinio aliejaus – šaltiems ir karštiems patiekalams, žuviai ir mėsai, tešlai ar salotoms. Pigesnis aliejus tinka šiokiadienio pietums, brangus – švenčių patiekalams ar delikatesams ruošti. Kasdien gamindami maistą dažnai naudojame saulėgražų ir alyvuogių aliejų, o apie kitus aliejus menkai ir težinome. Tad kokio dar būna aliejaus? Galbūt aliejus tinka ir negalavimams gydyti ar kūnui puoselėti?

Kukurūzų aliejus. Tai vienas iš atspariausių oksidaciniams procesams rafinuotų augalinių aliejų. Maisto pramonėje dažniausiai naudojamas duonos kepyklose, majonezo gamyboje ir produktų ruošime. Be to, jis įtakoja aterosklerotinius procesus: linolinės rūgšties, kuri iš organizmo padeda pasišalinti lipidams, kukurūzų aliejuje yra pakankamai didelis kiekis (iki 50 proc.)

Linų aliejus. Gaminamas iš linų sėklų. Linų aliejui būdinga ruda spalva ir stiprus specifinis kvapas. Parduodamas, kaip taisyklė, tik nerafinuotas. Pagal riebiųjų rūgščių sudėtį linų aliejus yra panašus į žuvų taukus. Pastoviai naudojant linų aliejų pastebėta, jog oda tampa lygesnė, elastingesnė, švelnesnė. Gydymo tikslais linų aliejus yra rekomenduojamas žmonėms, turintiems virškinamojo trakto problemų, esant medžiagų apykaitos sutrikimams (nutukimui), nėščioms moterims.

Palmių aliejus. Mažiausiai vertingas augalinis aliejus, malonaus kvapo ir saldaus skonio. Maisto gamyboje jis naudojamas tik šiltas, nes šalto konsistencija primena kiaulės taukus. Tai geras tirštiklis, todėl neretai yra naudojamas margarino gamyboje ir konditerijoje.

Rapsų aliejus. Mitybos specialistai pripažįsta, kad rapsų aliejus turi geriausiai subalansuotą riebalinių rūgščių sudėtį. Jo sudėtyje yra nemažai polinesočių riebalų rūgščių. Tai labai svarbu širdies – kraujagyslių ligų profilaktikai.

Sezamo aliejus. Šis aliejus gali būti gaminamas iš kepintų sėklų (aliejus bus tamsiai rudos spalvos, tirštas, stipraus kvapo) ir neapdorotų sėklų (geltonos spalvos,  gerokai silpnesnio kvapo). Jame gausu mangano, nikelio, geležies. Aliejus pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis.

Sojų aliejus yra bene labiausiai neįprastos spalvos – šviesiai rožinės. Be riebalų jame dar yra ir vertingų baltymų, mikroelementų. Pagrindinė jo savybė yra didelis lecitino kiekis. Ši medžiaga teigiamai veikia centrinės nervų sistemos veiklą, kontroliuoja širdies – kraujagyslių sistemą.

Šaltalankių aliejus. Kad šaltalankio aliejus naudojamas medicinoje, žino daugelis. Jis vartojamas ir liaudies, ir tradicinėje medicinoje. Aliejus pasižymi pačiomis įvairiausiomis savybėmis: stiprina organizmą, veikia medžiagų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį, skatina odos regeneraciją, žaizdų gijimą (tame tarpe ir skrandžio), veikia tiek bakterijas, tiek ir virusus bei grybelius.

Žemės riešutų aliejus. Nerafinuotas žemės riešutų aliejus raudonai – rudos spalvos, rafinuotas – šiaudų geltonumo. Žemės riešutų aliejus ima irti aukštesnėje temperatūroje nei kiti aliejai, todėl net nerafinuotą jį galima naudoti kepimui. Be to šiuo aliejumi dažnai yra gardinamos salotos, ypatingą skonį suteikia sriuboms, tešloms.

Vynuogių kauliukų aliejus. Dažniausiai naudojami po vynuogių spaudimo likę kauliukai. Vynuogių aliejus būna tamsiai rudos spalvos, labai kartaus skonio bei specifinio kvapo, todėl nerafinuotas yra naudojamas tik kosmetikoje. Kulinarijoje naudojamas tik dietinis – rafinuotas. Gydomaisiais tikslais gali būti naudojamas smulkių traumų, įtrūkimų, sausos odos, silpnų nagų ar plaukų gydymui ar stiprinimui.