Genetiškai modifikuoti organizmai – GMO
Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – tai organizmai, kurių genetinė medžiaga buvo dirbtinai pakeista panaudojant genų inžinerijos technologijas.
Pabandykime šiek tiek susipažinti su pagrindiniais terminais. Deoksiribonukleorūgštis (DNR) – tai labai sudėtingos, didelės molekulinės masės molekulės, – nukleorūgštis. Jose tam tikru būdu yra užkoduota genetinė informacija, dalijimosi metu perduodama naujoms ląstelėms, o per lytines ląsteles – individo palikuonims.
Ląstelės yra gyvų organizmų struktūrinis vienetas, kuris gali savarankiškai egzistuoti, vystytis ir daugintis. Yra dviejų rūšių ląstelės. Vienos yra paprastesnės, vadinamos prokariotinėmis ląstelėmis (pvz. bakterijos), kurios neturi tikro branduolio. Yra tik ląstelės dalis, vadinama nukleoidu, kuriame yra laikoma genetinė informacija. Nukleoidas neturi apvalkalėlio ir yra sudarytas iš vienos DNR molekulės.
Sudėtingesnės ląstelės (iš kurių yra sudarytas ir mūsų kūnas) yra vadinamos eukariotinėmis ląstelėmis. Jų branduolys nuo likusios ląstelės dalies yra atskirtas dviguba membrana. Nukleorūgštys (DNR) yra išsidėsčiusios ir kiekvienoje sudėtingesnėje ląstelėje, daugiausia jos branduolyje.
Turime ląsteles, kurių branduoliuose ar tam tikrose dalyse yra molekulės, kuriose yra užkoduota informacija apie ląstelę: kaip ji turi vystytis, kokias formas įgyti, kiek egzistuoti. Ką daro mokslininkai su tomis ląstelėmis? Kaip vyksta genetinis modifikavimas?
Genetinių technologijų pagalba iš dviejų skirtingų šaltinių paimtų DNR sukuriama nauja DNR molekulė (DNR molekulėje slypi informacija apie viso organizmo vystymąsi). Taip augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Pavyzdžiui, įterpus žuvies geną į braškes, yra sukuriama braškė, geriau išsilaikanti žemoje temperatūroje. Arba įterpus į augalų chromosomas atitinkamą bakterijos geną, augalai tampa atsparūs kenkėjams.
Kalbant apie genetines modifikacijas dera skirti selekciją nuo genų inžinerijos, kadangi nors tikslai panašūs, bet metodai iš principo skiriasi.
Selekcija atrenka geriausiais savybių deriniais pasižyminčius organizmus, juos natūraliai kryžmina ir, organizmams dauginantis, šios savybės persiduoda palikuonims. Selekcija įmanoma tik kryžminant pakankamai giminingus organizmus, kurie gali daugintis ir gamtoje. Kitaip tariant selekcija nukreipia natūralų dauginimosi ir atrankos procesą žmonėms naudinga linkme.
Genų inžinerija (būdas, kuriuo kuriami GMO) geba perkelti organizmų genus (savybes) tarp visiškai negiminingų organizmų. Tam pasiekti naudojama sudėtingos technologijos ir genų (savybių) pernaša atliekama mėgintuvėlyje. Tokiu būdu atliekama tai, kas gamtoje neįmanoma. Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo siekta pradėti lauko bandymus su genetiškai modifikuotu rapsu, kuris turi savybę būdingą samanoms – kaupti nesočiąsias omega rūgštis, kurių gausu žuvų taukuose. Galimybė rapsui susikryžminti su samana gamtoje lygi nuliui.
Zonos be Genetiškai modifikuoti organizmų
Vienas iš europiečių sugalvotų būdų išvengti GMO plitimo – aplinkosaugos sumetimais uždrausti juos tam tikrose teritorijose. Yra Europos šalių, paskelbusių teritorijas be GMO. Šiuo metu ypač aktyvūs Lenkijos ūkininkai. Jų vietinė valdžia net vyriausybę privertė pasisakyti prieš GM augalų auginimą Lenkijoje. Tiesa, lenkų dar laukia ilga kova, reikia priimti GM kultūras draudžiantį auginti įstatymą ir gauti oficialų Europos Komisijos sutikimą.
Nepaisant patiriamo Europos Komisijos spaudimo, kai kuriose ES šalyse daugėja regionų, kurie skelbiasi, jog yra laisvi nuo GMO. Jau 172 ES regionai ir 4500 smulkesnių zonų deklaravo buvimą laisvais nuo GMO, o Graikija, Austrija ir Lenkija (nuo 2006 02 01) pasiskelbė laisvomis nuo GMO šalimis.
Kas gali paneigti, jog, išaiškėjus daugeliui GMO neigiamų pasekmių, genetiškai nemodifikuoti produktai taps tokie reti ir brangūs, kokia dabar yra ekologinės žemdirbystės produkcija? Ar pretenduosime į sveiko maisto gamybą sau ir į išrankių Vakarų vartotojų prekystalį? Ar puoselėsime savo žemę, savo ir kitų žmonių sveikatą bei darbo vietas vietos žemdirbiams? Ar bandysime įsitraukti į galingiausią konkurenciją dėl pigiausio maisto vartotojo – trečiojo pasaulio?