Miego trūkumas kelia nutukimo grėsmę

Daugelis sveikatos specialistų iki šiol nemanė, kad miego trūkumas gali pakenkti fizinei žmogaus organizmo būklei. Atlikus keletą tyrimų, buvo nustatyta, kad esant miego trūkumui, greičiau vyksta organizmo senėjimo procesas, atsiranda grėsmė nutukti ar susirgti kitomis ligomis.
Kas gi dedasi organizme, kai jūs miegate po penkias, šešias ar septynias valandas per parą?

mieganti-mergina-suoliukas

Pirmuosius tyrimus, rodančius, kaip miego trūkumas veikia žmogaus organizmą, atliko gyd. Ieva Van Kauter. Tyrime dalyvavo jaunuoliai, kurie šešias naktis iš eilės miegojo tik po keturias valandas. Pasibaigus tyrimui, paaiškėjo, kad jų kraujo sudėtis buvo tokia pat, kaip diabetu sergančio žmogaus. Cukraus gamyba kraujyje buvo sumažėjusi iki 30 procentų, buvo kritęs insulino kiekis ir padidėjusi streso hormonų gamyba. Tokie procesai organizme gali sąlygoti hipertenziją ir atminties silpimą. Jaunuolių kraujo sudėtis priminė šešiasdešimtmečio žmogaus kraujo sudėtį.

Van Kauter stebisi, kad neįtikėtina, jog mokslininkai iki šiol nesidomėjo miego trūkumo keliamu poveikiu žmogaus sveikatai. Gydytojos nuomone, teorija, kad organizmui miego trūkumas nekenkia ir kad organizmas su juo lengvai susitvarko, yra neteisinga.

Tyrimo dalyviai miegojo tik po keturias valandas per parą, tačiau gydytoja sako, kad taip pat pavojinga gali būti miegoti ir po šešias ar septynias valandas. Tokiu atveju organizmui taip pat daroma žala, tik ji bus pastebima ne taip greitai, kaip miegant po keturias valandas.
Pasibaigus tyrimui, liko neaišku, kaip organizmą veikia ilgai besitęsiantis miego trūkumas. Remiantis Van Kauter tyrimu galima numanyti, kad ilgą laiko tarpą mažai miegantys asmenys rizikuoja destabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, o tai gali sąlygoti nutukimą. Ekspertai mano, kad išsprendus miego trūkumo problemą, paaiškėtų nutukimo epidemijos priežastys Amerikoje.

Karo ekspertas Kolonelis Belenkis ilgą laiką domėjosi miego trūkumo poveikiu kareiviams. Jo tyrimas rodo, kad esant miego trūkumui, pažeidžiamos smegenų funkcijos, ypač nusilpsta smegenų sritys, susijusios su dėmesio koncentravimu, gebėjimu planuoti, spręsti. K. Belenkį ypač nustebino, kad po ilgo miego trūkumo laikotarpio, smegenys sunkiai atsistato. Tyrimo dalyviai darė daug klaidų net praėjus keturioms paroms, per kurias jie miegojo po aštuonias valandas.

Didžiajai daliai žmonių reikia aštuonių valandų miego per parą.
Jungtinėse Valstijose lyginant su ankstesniais duomenimis, žmonės miega vis mažiau. 1910m. daugelis amerikiečių miegojo devynias valandas per parą, dabar miego vidurkį sudaro tik septynios su puse valandos, o dalis amerikiečių keliasi miegoję mažiau nei šešias valandas.
Pensilvanijos universiteto Miego ir Biologijos centro vadovas gyd. Deividas Dingis nustatė, kad tik 10 procentų žmonių gali pastoviai miegoti po aštuonias valandas per naktį ir nepadaryti žalos savo organizmui. Daugeliui žmonių reikia 10 ir daugiau valandų. Gydytojas sako, kad jei žmogui reikia devynių ar devynių su puse valandos miego per naktį, o jis miega tik aštuonias valandas, pasirodo miego trūkumo pasekmės, tad nėra ko apgaudinėti gamtos ir savo prigimties.

Nors gamtos apgauti neįmanoma, daugelis bando tai daryti be saiko gerdami kavą. Gyd. Dignis sako, kad stengiantis neužmigti, vartojant kofeiną, organizme padaugėja streso hormonų, o tai nėra gerai.
Kai kurie žmonės, kuriems trūksta miego, kaltina nuobodų susitikimą ar paskaitas, ir mano, kad todėl jie nori miego. Gydytojas sako, kad tai netiesa, nes jei tau nuobodu, tu nemiegi, tau tik nuobodu. O jei tau nuobodu ir tu užmiegi, tau trūksta miego.