Organizmo polinkis kaupti, o ne deginti riebalus

Vartodami maistą, kuriame gausu riebalų, svorio priaugame ne tik dėl to, kad riebaluose yra daugiau kalorijų negu angliavandeniuose ir baltymuose, bet ir dėl organizmo polinkio kaupti, o ne deginti riebalus.

Tyrimai su vienodo kaloringumo dietomis

maiselis_krepselis_produktaiMokslininkai atliko tyrimus, kurių metu buvo taikomos dvi vienodo kaloringumo dietos: vienoje dominavo riebalai, o kitoje angliavandeniai. Nustatyta, kad vartojant maistą, kuriame daugiau riebalų, svorio buvo priaugama dažniau, nei valgant maistą, kuriame kalorijų kiekis tas pats, tačiau daugiau baltymų ar angliavandenių.

Atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, riebalų sąskaita viršiję organizmo energijos poreikį 150 proc., svorio priauga daug daugiau negu tie, kurie tiek pat viršija savo energijos poreikius vartodami angliavandeniais gausų maistą.
Taip pat tyrimais nustatyta, kad antsvorį turintys ar tukti linkę žmonės greičiau ir daugiau priauga svorio nuo maiste esančių riebalų negu žmonės, kurių svoris normalus.

Kodėl nuo riebalų labiau priaugamas svoris?

Iš riebalų gautas kalorijas organizmas labiau linkęs atidėti, saugoti kaip energijos atsargas negu kalorijas, kurios gautos iš angliavandenių. Taip yra todėl, kad organizmui riebalų kalorijas sunkiau sudeginti negu angliavandenių.
Riebalų kiekis organizme yra tiesiogiai susijęs su energijos balansu (priešingai nei angliavandenių ir baltymų). Taip yra todėl, kad žmonių organizmas yra prisitaikęs riebalus atidėti kaip atsargą, jei trūktų maisto.
Kaupiant riebalus išeikvojama daug mažiau energijos (4 proc.) nei kaupiant angliavandenius ( nuo12 proc. iki 23 proc.). Tai ir paaiškina, kodėl organizmas linkęs riebalus kaupti, o angliavandenius deginti.
Nustatyta, kad tukti linkę žmonės sunkiau degina riebalus ir lengviau juos kaupia. Mokslininkai nustatė, kad žmogus 7 dienas pavartojęs maisto, kuriame daug angliavandenių, juos pradeda dar greičiau deginti.
Organizmas tarsi “išmoksta” angliavandenius skaidyti. Tačiau toks pat tyrimas atliktas su daug riebalų vartojančiais asmenimis parodė, jog riebalus aktyviau pradėjo deginti tik liesi žmonės, o nutukę- ne.
Mokslininkai taip pat mėgino ištirti, kaip aktyvėja riebalų skaidymas didinant jų kiekį maiste. Tyrimo metu buvo stebėtos nutukusios ar turinčios polinkį tukti ir normalaus svorio moterys. Paaiškėjo, kad perpus padidinus riebalų kiekį maiste, tukti linkusios moterys pradėjo aktyviau kaupti riebalus ir vangiau deginti angliavandenius. Per parą jos išeikvodavo mažiau energijos. Riebalų kiekį maiste sumažinus iki 30% medžiagų apykaita ilgainiui sunormalėjo. Po šio tyrimo mokslininkai padarė išvadą, jog nutukimą galima apibūdinti kaip būklę, susijusią su angliavandenių trūkumu maiste.

Sumažinus maiste riebalų ir padidinus angliavandenių kiekį, galima užkirsti kelia nutukimui. Sumažinus riebalų kiekį maiste iki 30 proc. galima efektyviai reguliuoti svorį. Kartu rekomenduojama padidinti fizinį aktyvumą.

Tačiau ir šio derinio gali nepakakti labai nutukusiems žmonėms, kuriems antsvoris jau sukelia sveikatos sutrikimus. Daug tyrimų parodė, kad siekiant numesti arba palaikyti svorį įvairių dietų pagalba dažnai gaunami nepatenkinami rezultatai. Tokiu atveju reikėtų su gydytoju pasitarti dėl vaistų nutukimo gydymui vartojimo. Vis dėl to pasaulis pripažino, kad nutukimas yra liga, kuri gali ir turi būti gydoma.