Paprastas cholesterolio tyrimas gali suklaidinti
Norint tiksliai įvertinti žmogaus širdies ir kraujagyslių būklę, būtinai atliekama lipidograma. Apie šio modernaus tyrimo naudą ir kraujotakos ligų profilaktiką kalbėjomės su V.Bružienės klinikos ir Kniaudiškių šeimos klinikos bendrosios praktikos gydytoja Irena BROGAITE.
– Vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų kaltininkų yra padidėjęs cholesterolio kiekis. Šiuo metu nuo seno įprastą jo tyrimą pakeičia lipidograma. Kuo šis tyrimas pranašesnis?
– Bendras cholesterolio ištyrimas neatspindi tikro vaizdo. Juk reikia išsiaiškinti ne vien bendrojo cholesterolio kiekį, bet ir jo dalis: mažojo tankio – „blogąjį“ – cholesterolį, didelio tankio – „gerąjį“ – cholesterolį. Reikia ištirti, koks kitų kraujo riebalų – trigliceridų – kiekis. Visa tai atskleidžia lipidograma.
– Kodėl svarbu išsiaiškinti šias kraujo riebalų dalis?
– „Blogasis“ cholesterolis skatina grėsmingos arterijų ligos aterosklerozės vystymąsi. Susidariusios aterosklerozinės plokštelės, ateromos, pamažu užkemša kraujagysles. Jos sukietėja, įplyšta. Įplyšimo vietoje kraujagyslės išopėja ir susidaro krešuliai. Tuomet žmogui gresia insulto, infarkto ar kitų grėsmingų ligų pavojus.
„Gerasis“ cholesterolis trukdo vystytis aterosklerozei. Jis organizme suriša „blogąjį“ cholesterolį.
Beje, per didelis trigliceridų kiekis irgi nusėda ant kraujagyslių sienelių. Be to, išsiaiškinę trigliceridų kiekį, galime sužinoti, ar išsivystys nutukimas.
Gavę duomenis apie visų kraujo riebalų kiekį, galime laiku įvertinti paciento kraujotakos sistemos būklę. Žmogus dar gali nejausti jokių ligos požymių, o lipidograma parodo, kokio gydymo reikia.
– Vadinasi, paprastas cholesterolio tyrimas gydytoją gali ir suklaidinti?
– Be abejo. Pavyzdžiui, atlikus šį nuo seno įprastą tyrimą, duomenys gali parodyti, kad bendras cholesterolio lygis artimas normai. Tačiau atlikus lipidogramą paaiškėja, kad „blogojo“ cholesterolio lygis jau pavojingai viršija normą, o „gerojo“ cholesterolio lygis smarkiai sumažėjęs.
Tuomet žmogui reikia skubios pagalbos. Norint tikrai tiksliai išsitirti, reikėtų prieš tyrimą būti nevalgius bent dvylika valandų.
– Iš esmės cholesterolis yra labai naudinga organizmui medžiaga. Kodėl jis dažnai paverčiamas baubu, o neakcentuojama, kad pavojinga tik viena jo dalis – „blogasis“ cholesterolis“, kurį galima kontroliuoti?
– „Gerąjį“ cholesterolį gamina mūsų organizmas, o „blogojo“ cholesterolio daugiausia gauname su gyvulinės kilmės maistu. Todėl paprastai ir akcentuojama, kad reikia vengti produktų, kuriuose yra kenksmingųjų riebalų.
– Ar jūsų pacientai jau skiria cholesterolio dalis?
– Daugybė mūsų pacientų apie tai žino, noriai atlieka tyrimus ir prašo rekomendacijų, kaip sureguliuoti „blogojo“ cholesterolio kiekį. Deja, dar daug žmonių kreipiasi pagalbos, kai jau pajunta stenokardinius skausmus, padidėja kraujo spaudimas ir pan.
Vis dėlto džiaugiuosi, kad po truputį daugėja pacientų, kurie nelaukia ligos požymių ir rūpinasi savo sveikata.
– Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose pagal programą dėl cholesterolio profilaktiškai tikrinami vyrai nuo 40 metų bei moterys nuo 50 metų. Ar tik vyresniems žmonėms cholesterolio tyrimo klausimas aktualus?
– Padidėjęs cholesterolio kiekis ir aterosklerozė gali grėsti jau nuo pat jaunystės. Tad iš esmės amžiaus ribų nėra. Profilaktiškai pasitikrinti jau ateina net ir jauni žmonės, dirbantys streso kupiną darbą. Juk užkirsti ligai kelią yra daug lengviau, nei paskui ją gydyti.
Išsitirti patartina visiems, sulaukusiesiems 20 metų. O trisdešimtmečiams – kasmet. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į rizikos faktorius: antsvorį, riebaus maisto vartojimą, paveldimumą. Jeigu cholesterolio lygis yra sutrikęs, reiktų jį tikrinti 2-4 kartus per metus.
– Beveik kas antrą lietuvį kamuoja antsvorio problema. Gal normalaus svorio žmonėms cholesteroliu reikia rūpintis mažiau?
– Be abejo, nutukimas apsunkina širdies ir kraujagyslių darbą. Tačiau nebūtinai būtent stambesnis žmogus turės padidėjusį cholesterolio kiekį.
Dažnai pastebime, kad pacientas yra normalaus svorio, o cholesterolio kiekis jau pavojingai padidėjęs. Todėl nusiraminti nereikėtų. Geriausias atsakymas – lipidogramos tyrimas.
– Ką patartumėte žmonėms, norintiems išvengti vaistų ar ligoninės operacinio stalo?
– Pirmiausia reikia pasirinkti tinkamus maisto produktus, iki normos sumažinti kūno svorį, būti fiziškai aktyviems, atsisakyti rūkymo ir periodiškai atlikti lipidogramą. Tuomet bus galima efektyviai ir laiku kontroliuoti cholesterolio kiekį. Linkiu visiems panevėžiečiams būti sveikiems.
Kalbino Ovidijus Aleksas