Vis dažniau girdime apie maisto netoleravimą – ir vis daugiau žmonių susiduria su nepaaiškinamais negalavimais po tam tikrų produktų vartojimo. Skirtingai nei alergija, maisto netoleravimas nesukelia staigios, pavojingos organizmo reakcijos, tačiau gali gerokai pabloginti gyvenimo kokybę. Tad kaip atpažinti, kad tai – ne tiesiog „blogas virškinimas“, o galbūt tam tikro maisto netoleravimas?
Kuo skiriasi maisto netoleravimas nuo alergijos?
Prieš kalbėdami apie simptomus, verta žinoti esminį skirtumą. Alergija – tai imuninės sistemos atsakas, kuris gali būti itin greitas ir pavojingas gyvybei (pvz., anafilaksinis šokas). Tuo tarpu maisto netoleravimas dažniausiai susijęs su virškinimo sistema arba tam tikrų fermentų trūkumu. Jo simptomai pasireiškia lėčiau – kartais net po kelių valandų ar dienų – ir yra ne tokie akivaizdūs.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai
1. Pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis
Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų – pilvo pūtimas netrukus po valgio. Tai gali reikšti, kad organizmas nesugeba suvirškinti tam tikrų maisto komponentų, pavyzdžiui, laktozės ar fruktozės.
2. Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
Jeigu dažnai tenka susidurti su virškinimo sutrikimais – tiek per dažnu tuštinimusi, tiek jo trūkumu – tai gali būti signalas, kad kažkuris maisto produktas trikdo žarnyno veiklą.
3. Galvos skausmai ir migrenos
Netikėta, bet maisto netoleravimas gali sukelti ir neurologinius simptomus. Kai kuriems žmonėms tam tikri maisto produktai, ypač turintys histamino (pvz., fermentuoti sūriai, raudonas vynas), gali išprovokuoti migreną.
4. Nuovargis ir energijos stoka
Nuolatinis nuovargis, net ir po gerai išmiegotos nakties, gali būti susijęs su netinkamu virškinimu ir žarnyno mikrofloros disbalansu.
5. Odos problemos
Bėrimai, spuogai ar net egzema gali būti susiję su organizmo reakcija į netoleruojamą maistą. Tokie simptomai dažnai pasirodo ne iš karto, todėl sunku juos susieti su mityba.
6. Nuotaikų svyravimai, dirglumas
Vis daugiau tyrimų rodo ryšį tarp žarnyno būklės ir psichinės sveikatos. Netoleruojamas maistas gali sukelti ne tik fizinius, bet ir emocinius simptomus – nerimą, depresiją ar dirglumą.
Kaip atpažinti netoleruojamą maistą?
1. Maisto dienoraštis
Vienas iš efektyviausių būdų – pradėti rašyti, ką valgote ir kaip jaučiatės po to. Po kurio laiko galima pastebėti pasikartojančius dėsningumus.
2. Eliminacijos dieta
Tai metodas, kai kelioms savaitėms visiškai atsisakoma galimų netoleranciją sukeliančių produktų (pvz., pieno, glitimo, sojos), o vėliau jie palaipsniui grąžinami į mitybą. Stebint organizmo reakciją galima aiškiau nustatyti netoleruojamus produktus.
3. Specialistų pagalba
Dietologai ar alergologai gali atlikti tam tikrus tyrimus (pvz., IgG antikūnų testus, kvėpavimo testus laktozės/fruktozės netoleravimui), kurie padeda nustatyti problemą.
Dažniausi maisto netoleravimo „kaltininkai“
- Laktozė – pieno produktuose esantis cukrus, kurį sunkiai virškina laktozės netoleruojantys žmonės.
- Glitimas – kviečiuose, rugiuose ir miežiuose esantis baltymas.
- Fruktozė – vaisiuose, meduje, tam tikruose sirupuose.
- Maisto priedai – konservantai, dažikliai, kvapiosios medžiagos.
- Histaminas – randamas fermentuotuose produktuose, vyne, šokolade.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu įtariate, kad jūsų negalavimai susiję su maistu, tačiau negalite aiškiai identifikuoti kaltininko – verta kreiptis į šeimos gydytoją ar dietologą. Savarankiškai taikant dietas galima netyčia pakenkti organizmui, ypač jei atsisakoma visų svarbių maistinių medžiagų.