Apie dilgėlių naudą sveikatai
Dilgėlių panaudojimas medicinos tikslais siekia net senovės Romos laikus. Tais laikais dilgėles naudojo plaučių uždegimui gydyti, esant virškinamojo trakto sutrikimams, atsiradus kepenų ir inkstų diegliams, kraujavimui, pūliniams, odos išbėrimams, epilepsijos priepuoliams.
Šiandien dilgėlių gydomųjų savybių svarba nė kiek nesumažėjo.
Dilgėlių užpilai ir ekstraktai yra naudojami vidiniam kraujavimui sustabdyti, kaip šlapimą varanti ir priešuždegiminė priemonė. Dilgėlės padidina hemoglobino kiekį kraujyje.
Vieną iš dilgėlių antpilų galima pasigaminti šiuo būdu.
Paimkite apie 20g sausų dilgėlės lapų, geriausia jaunų lapelių, užpilkite stikline verdančio vandens ir palaikykite 40-50 minučių.
Dilgėlių antpilą vartokite po 1 valgomąjį šaukštą, 4-5 kartus per dieną, prieš valgį.
Kaip išorinė gydomoji priemonė, kadangi pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis, dilgėlės yra nepakeičiamos gydant žaizdas. Galima ant žaizdos uždėti lapelį ar apibarstyti milteliais iš lapų.
Dar keletas naudingų patarimų, praversiančių namų ūkyje.
Kai kurios šeimininkės žino, kad jei šiltą dieną nėra galimybės mėsą padėti į šaldytuvą, ją galima apvynioti dilgėlių lapais. Mėsa, įvyniota į dilgėlių lapus, išsilaikys šviežia kiek ilgiau.
Patyrę žvejai sugautas žuvis taip pat perdengia dilgėlėmis karštą dieną.
Tad nedorėlė dilgėliukė turi ir gerų savybių. Gal net daugiau ir svarbesnių, negu jos plačiausiai žinoma savybė – skaudžiai nudeginti kūno odą, kas kelioms dienoms sukelia nemalonų skausmą ir niežulį. Galbūt ji taip tik gina savo teritoriją.