Emocinis valgymas: kaip atpažinti ir kaip jį įveikti?

Šiandien, kai stresas ir emocinė įtampa tapo daugelio kasdienybe, emocinis valgymas tampa vis dažnesne problema. Tai nėra tik maisto vartojimas dėl alkio – emocinis valgymas susijęs su emocijų suvaldymu ar pabėgimu nuo jų. Jis gali pasireikšti ne tik valgant saldumynus ar greitą maistą, bet ir bandant „numalšinti“ emocijas per tam tikrus maisto produktus, kurie suteikia trumpalaikį komforto jausmą. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kas yra emocinis valgymas, kokios yra jo priežastys ir kaip jį galima įveikti.

Kas yra emocinis valgymas?

Emocinis valgymas – tai maisto vartojimas ne dėl fizinio alkio, bet dėl tam tikrų emocijų, tokių kaip stresas, nerimas, nuobodulys, liūdesys ar netgi džiaugsmas. Šis valgymo būdas dažnai tampa priemone pabėgti nuo problemų ar trumpam „paguosti“ save. Nors po emocinio valgymo žmonės trumpam jaučiasi geriau, ilgainiui jis gali sukelti kaltės jausmą ir sveikatos problemų, tokių kaip svorio augimas ar virškinimo sutrikimai.

Pagrindinės emocinio valgymo priežastys

  1. Stresas – kai kūnas patiria stresą, jis išskiria hormonus, tokius kaip kortizolis, kurie didina apetitą. Dėl to žmogus dažnai pradeda ieškoti „greitų“ angliavandenių ir saldumynų, kurie trumpam suteikia energijos ir ramybės jausmą.
  2. Nuobodulys – kai žmonės neturi ką veikti, dažnai ieško maisto kaip užsiėmimo ar išsigelbėjimo nuo tuštumos jausmo.
  3. Emocinė tuštuma – emocinio valgymo priežastis gali būti vidinė tuštuma ar ilgesys. Maistas tampa savotiška paguoda ir bandymu užpildyti šią spragą.
  4. Įpročiai – kai kurie žmonės išmoksta emocinio valgymo kaip vaikystės įpročio, kai tėvai juos „apdovanoja“ maistu už gerą elgesį arba bando paguosti saldumynais, kai vaikas liūdi.
  5. Socialinė aplinka – kartais žmonės valgo daugiau dėl kitų įtakos. Pavyzdžiui, vakarėlių ar susitikimų metu jie gali vartoti maistą vien tam, kad prisijungtų prie bendros veiklos, nors iš tikrųjų nėra alkani.
Kiauliena

Kaip atpažinti emocinį valgymą?

Atpažinti emocinį valgymą galima atkreipus dėmesį į keletą požymių:

  • Valgymas dėl emocijų, o ne dėl alkio – jei dažnai valgote, kai esate pavargę, įsitempę ar liūdni, greičiausiai tai yra emocinis valgymas.
  • Maisto noras atsiranda staiga – fizinis alkis paprastai ateina palaipsniui, tuo tarpu emocinis alkis gali atsirasti staiga ir būti labai intensyvus.
  • Konkretūs produktai – emocinis alkis dažnai susijęs su noru tam tikrų produktų, pvz., saldumynų ar greito maisto.
  • Kaltės jausmas – jei po valgymo jaučiatės blogai, kaltinate save, tikėtina, kad valgėte dėl emocijų, o ne dėl tikro alkio.

Kaip įveikti emocinį valgymą?

Emocinį valgymą įveikti nėra lengva, tačiau tai įmanoma. Štai keletas veiksmingų būdų:

  1. Atpažinkite emocijas – išmokite atpažinti emocijas, kurios skatina jus valgyti. Užrašykite, kada ir kodėl norite valgyti, ir įvertinkite, ar tai tikrai fizinis alkis.
  2. Ieškokite alternatyvių veiklų – kai pajuntate emocinį alkį, pabandykite atlikti kitą veiklą, pvz., eikite pasivaikščioti, skaitykite knygą arba užsiimkite mėgstamu hobiu. Tai padės nukreipti mintis nuo valgymo.
  3. Streso valdymo technikos – mokykitės valdyti stresą, pvz., per meditaciją, kvėpavimo pratimus ar jogą. Tai padės išlaikyti emocinę pusiausvyrą ir sumažins emocinio valgymo poreikį.
  4. Sąmoningas valgymas – praktikuokite sąmoningą valgymą. Valgykite lėtai, atkreipkite dėmesį į kiekvieną kąsnį ir stenkitės pajusti, kada esate sotūs. Tai padės sumažinti besąlyginį valgymą.
  5. Išmokite atleisti sau – svarbu suprasti, kad emocinis valgymas yra žmogiška reakcija į stresą. Jeigu kartais taip nutinka, neatstumkite savęs ir nesmerkite – tai tik dalis kelio į savęs pažinimą ir sveikus įpročius.

Kada kreiptis pagalbos?

Jeigu emocinis valgymas tampa kasdienybe ir daro neigiamą įtaką jūsų gyvenimo kokybei, verta apsvarstyti pagalbos galimybes. Dietologas ar psichologas gali padėti išmokti atpažinti ir valdyti emocijas, kurios sukelia tokį valgymo elgesį. Kartais emocinis valgymas yra susijęs su gilesnėmis psichologinėmis problemomis, kurias verta spręsti su specialistu.

Scroll to Top