Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas ir informacijos perteklius dažnai verčia mus ieškoti greitų būdų nusiraminti. Vienas iš jų – maistas. Tačiau valgymas ne dėl fiziologinio alkio, o dėl emocijų – vadinamas emociniu valgymu – ilgainiui gali sukelti tiek fizinių, tiek psichologinių problemų.
Kas yra emocinis valgymas?
Emocinis valgymas – tai įprotis valgyti reaguojant ne į alkio jausmą, o į emocijas: stresą, nuobodulį, liūdesį, nerimą ar net džiaugsmą. Dažniausiai renkamasi kaloringi, saldūs, riebūs ar greitai pasisavinami produktai, kurie suteikia trumpalaikį komfortą.
Kaip atpažinti emocinį valgymą?
Yra keli aiškūs požymiai, kurie gali padėti suprasti, jog valgote ne dėl alkio:
- Staigus ir stiprus noras valgyti – atsiranda netikėtai ir nėra susijęs su įprastu valgymo laiku.
- Konkretaus maisto troškimas – dažniausiai norisi saldumynų, užkandžių, greito maisto.
- Valgymas be sotumo jausmo – net ir pavalgę, norite dar kažko „užkasti“.
- Kaltės jausmas po valgymo – maistas trumpam pakelia nuotaiką, bet po to atsiranda gailėjimasis.
- Valgymas siekiant nusiraminti – maistas tampa būdu spręsti emocines problemas.
Kokios pasekmės?
Trumpalaikėje perspektyvoje emocinis valgymas gali atrodyti nekaltas, tačiau ilgainiui jis:
- didina antsvorio riziką,
- sutrikdo virškinimą,
- gali sukelti priklausomybę nuo tam tikro maisto,
- nepadeda spręsti tikrųjų emocinių problemų, o tik užmaskuoja jas.
Kaip suvaldyti emocinį valgymą?
1. Atpažinkite emocijas
Pirmas žingsnis – sąmoningumas. Prieš valgydami paklauskite savęs: „Ar aš tikrai alkanas, ar noriu numalšinti emociją?“
2. Ieškokite alternatyvių nusiraminimo būdų
Užuot siekę šokolado plytelės, išbandykite kitus streso mažinimo būdus: trumpą pasivaikščiojimą, kvėpavimo pratimus, dienoraščio rašymą, muzikos klausymą ar pokalbį su draugu.
3. Sukurkite sveikus įpročius
Reguliari mityba padeda išvengti nekontroliuojamų užkandžiavimų. Įtraukite į racioną daugiau skaidulų, baltymų ir daržovių, nes jie ilgiau suteikia sotumo jausmą.
4. Veskite „valgymo dienoraštį“
Žymėdami, ką ir kodėl valgote, lengviau pastebėsite, kada maistas tampa emocijų „vaistu“. Tai padės atpažinti pasikartojančias situacijas.
5. Kreipkitės pagalbos
Jeigu emocinis valgymas tampa nuolatine problema, verta pasikonsultuoti su psichologu ar mitybos specialistu. Profesionalai padės rasti gilesnes priežastis ir pasiūlys sprendimo būdus.