Gal arbatos?

arbatosArbatos gėrimas – ne tik malonus būdas numalšinti troškulį ar sušilti, bet ir vienas iš nepakartojamų bendravimo atributų. Tačiau, ar girdėjote, jog arbata galima sustiprinti sveikatą?

Vieni mūsų mėgsta žalią, kiti juodą arbatą. Stiprios juodosios arbatos veikimas yra analogiškas kavos poveikiui. Todėl norintiems prabusti anksti ryte rekomenduojamas puodelis stiprios juodos arbatos. Tačiau nederėtų pamiršti, kad juodoji arbata veikia tonizuojančiai, įtakoja nervų sistemos bei širdies veiklą. Todėl jeigu jus kankina nemiga, sergate širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, geriau juodąją arbatą pakeisti žaliąja ar vaisine. Tačiau esant žemam kraujospūdžiui, kraujagyslių spazmams – rekomenduojama būtent juodoji arbata.

Na, o kaip žalioji arbata? Ji stiprina kapiliarus, stimuliuoja kraujodarą. Pastebėta, jog žalioji arbata gali įtakoti cholesterolio kiekį kraujyje, pagerinti virškinimą, pasižymi antimikrobinėmis bei karštį mažinančiomis savybėmis. Dėl šių savybių tiek žalioji, tiek juodoji arbata yra žinomos liaudies medicinoje.

Žalioji arbata su mėtomis – puiki priemonė atsikratyti įkyraus galvos skausmo. Užsiplikykite žaliosios arbatos jums įprastu būdu, į ją įmeskite keletą mėtos lapelių (jei turite džiovintos: 1 puodeliui arbatos pusę arbatinio šaukštelio mėtos) ir šiek tiek pasaldinkite arbatą medumi.

Tiems, kas sunkiai užmiega ir dažnai nervinasi dėl smulkmenų, puikiai tiks raminamoji arbata. Lygiomis dalimis sumaišykite levandą, šalaviją, mėtą ir raudonėlį.  1 arbatinį šaukštelį gauto mišinio užplikykite su šaukšteliu žaliosios arbatos. Taip pat galite mėgautis tik vaistažolių arbata.

Galite pasigaminti ir vitamininę arbatą. Sumaišykite po pusę šaukšto džiovintų mėlynių ir aviečių, 1 šaukštą džiovintų erškėtuogių ir pusę šaukšto žaliosios arbatos.  Arbata bus lengviau paruošiama, jei džiovinta uogas susmulkinsite.

Tiek žaliąją, tiek juodąją arbatą galima maišyti su ramunėlėmis, medetkomis. Tokia arbata veikia uždegiminius procesus, švelniai ramina.

Arbatos skonis ir aromatas labai priklauso nuo to, kaip ji buvo užplikyta. Juodoji arbata plikoma ką tik užvirusiu vandeniu. Arbatinukas (ar puodelis) praskalaujamas verdančiu vandeniu, suberiamos arbatžolės, ir paliekamos kuriam laikui, kad lapeliai šiek tiek prasiskleistų. Tada pilamas nedidelis kiekis verdančio vandens, kad apsemtų arbatžoles, paliekama 3 – 5 minutėms ir po to supilamas reikalingas vandens kiekis.

Žalioji arbata karštu vandeniu užpilama tris kartus (temperatūra ne aukštesnė 70 laipsnių). Pirmiausia užpildoma 1/3 arbatinuko tūrio ir paliekama 1–2 minutėms. Toliau vandens įpilama iki pusės (paliekama 2 min.) ir galiausiai – iki norimo kiekio (paliekama dar 2 min.).

Vaistažolių arbatos ruošiamos skirtingai: gali būti užpilamos šaltu vandeniu ir virinamos. Gali būti paprasčiausiai užplikomos verdančiu vandeniu, tokiu atveju arbata paliekama 10 – 15 minučių. Gautas nuoviras nukošiamas, gali būti papildomai skiedžiamas vandeniu.