Maistas: juodasis sąrašas

Atrasta, kad duonoje esantis akrilamidas kenkia sveikatai. Na štai, jau ir duonos riekės nebegali ramiai suvalgyti. Koks maistas liko nepavojingas? Ir ar visomis bauginamomis kalbomis apie maistą reikia aklai tikėti?

Kenkia viskas: maistas, dietos, net pats gyvenimas. Nekaltučiai liko nebent garinti brokoliai. Be visų įprastų prastos reputacijos produktų, savo lėkštėje atradome dar daugybę mažiau žinomų pavojų. Viename mitybos vadove tarp pavojingiausių minimos prekybinės grūdų atsargos (juose neabejotinai pilna mikotoksinų), pieno produktai (skatina gleivių gamybą), prieskoniai (sukelia rūgštingumą), vaisiai (skatina rūgimo procesus). Mėsa, vištiena ir kiaušiniai taip pat priskiriami prie nesveikų produktų. Ką jau kalbėti apie grybus, kukurūzus, žemės riešutus bei mikrobangų krosnelėje ruoštą maistą. Ar pastebėjote, kad maistas ateina į madą ir iš jos išeina. Vienais metais esame raginami valgyti margariną, kitais — sviestą. Kaip, po galais, susigaudyti?

Angliavandeniai
Švedų mokslininkai duonoje ir skrudintose bulvėse rado toksišką cheminę medžiagą akrilamidą. O medikai ėmė gąsdinti, kad jis sukelia vėžį. Tačiau JAV nacionalinės maisto administracijos (NMA) atstovai ramina: “Nėra įrodymų, kad ši medžiaga sukelia vėžį. Žmonės ją gauna nuo tų laikų, kai išmoko kepti duoną. Akrilamido sukeliamą riziką gerokai nustelbia duonoje esančios naudingos medžiagos. Todėl valgantieji daug duonos produktų ir javainių mažiau rizikuoja susirgti vėžiu”. “Daugiausia kenksmingų medžiagų susikaupia apskrudusioje duonos plutoje — tad geriau jos atsisakyti, — aiškina dietologė Dalia Morkvėnienė. — Kiek prasčiau su skrudintomis bulvytėmis ir kitais riebaluose virtais produktais. Aukštoje temperatūroje riebalai skyla į pavojingus darinius, daug toksiškesnius nei duonos pluta. Jei tuose pat riebaluose gruzdinama ne vieną kartą, tų nenaudėlių prisikaupia į valias.”

Mėsa
Nuo seno hormonų naudojimas mėsos pramonėje buvo prieštaringai vertinamas. Valgant hormonais šertų gyvulių ir paukščių mėsą kyla rizika susirgti vėžiu. Būta atvejų, kai tokią mėsą valgiusiems berniukams imdavo vystytis krūtų ląstelės, o mergaitės anksčiau subręsdavo. Dietologė Dalia pataria nupilti sultinį, kuriame virė višta, nes jame lieka daug kenksmingų medžiagų: “Tačiau kenkia ne mėsa, o jos perteklius. Ypač sūdyti, rūkyti ar konservantais apdoroti gaminiai”.

Jei mėsa negerai, tai gal misti vegetariškai? Ne visi mitybos specialistai tam pritaria. Mūsų virškinimo sistemoje yra bakterijų, padedančių suvirškinti mėsą. Palikus jas be darbo, organizmas taps neatsparus ligoms. Mėsoje yra svarbių maistingųjų medžiagų — geležies, vitamino D, baltymų ir riebiųjų rūgščių.

Riebalai
Riebalai visada buvo laikomi didžiausiu mūsų priešu. Tačiau pastaruoju metu mitybos specialistai įspėja, kad per mažai riebalų — taip pat nesveika. Mat jie atlieka pagrindinį vaidmenį odos ir kūno riebalų bei hormonų gamyboje, yra savotiškas vidaus organų apvalkalas, izoliatorius, išnešioja po organizmą vitaminus, padeda atkurti pažeistas ląsteles, kovoja su infekcijomis ir yra energijos šaltinis. Kai organizmas negauna pakankamai riebalų (mitybos specialistai teigia, kad 35 proc. per dieną gaunamų kalorijų turi sudaryti riebalai), šie procesai sutrinka.
Medikai kritikuoja liesų produktų dietas, nes jos gali pakenkti sveikatai. Per daug angliavandenių didina insulino kiekį organizme, o tai gali tapti diabeto ir širdies ligų priežastimi. Baltymų perteklius gali sukelti inkstų negalavimus.

“Riebalai net padeda lieknėti, — sako Dalia Morkvėnienė. — Mat riebus maistas ilgiau išbūna skrandyje, todėl ilgiau neišalkstame. Tik reikėtų rinktis augalinius riebalus — šaltai spaustą saulėgrąžų, sėmenų ar alyvų aliejų. Kai kuriems produktams būtent riebalai suteikia skonį. Juos gaminant liesesnius, dėl skonio primaišoma kenksmingų priedų.”

Kiaušiniai
Nuo seno kiaušiniai buvo laikomi tobulu maistu — natūraliu, ekonomišku, puikiu baltymų, vitaminų A, D, E, B12, kalcio, cinko ir geležies šaltiniu. Tačiau 1985 metais mokslininkai nustatė, kad kai kurių kiaušinių sudėtyje yra salmonelių bakterijų. Vis dėlto valgant kiaušinius nedidelė rizika užsikrėsti salmonelėmis: verdant bakterijos žūva, tad pavojus kyla tik valgant žalius kiaušinius. Kai cholesterolis tapo aktualia problema, kiaušiniai vėl pateko į juodąjį sąrašą. Ir visai nepelnytai, dabar teigia mitybos specialistai.

Nors juose ir nemažai cholesterolio, jis, palyginti su sočiaisiais riebalais, labai menkai veikia kraujo cholesterolį. Be to, kiaušiniuose yra visiškai nedaug kalorijų. “Vis dėlto valgyti per daug kiaušinių nesveika — ir dėl cholesterolio, ir dėl sunkokai virškinamų baltymų, ir dėl medžiagų, kurios gali patekti iš vištų lesalo, — teigia dietologė Dalia. — Jokių būdu negerkite žalių kiaušinių ir venkite jų gaminių. Ar žinote, kad nemažai pyragaičių ruošiama iš žalių kiaušinių? Tad vasarą verčiau nesmaližiauti tokiais saldumynais — tai tikra salmonelių ir mikroorganizmų perykla.”

Sojos
Sojos buvo laikomos sveikiausiu produktu, kuris esą padeda užkirsti kelią širdies ligoms ir apsaugo nuo krūties vėžio. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad jose esantys izoflavinai žalingai veikia estrogenui jautrias ląsteles bei skydliaukę, gali būti kūdikių apsigimimų priežastis, pažeisti vyrų smegenų veiklą ir padidinti krūties vėžio riziką. Kiti mokslininkai teigia, jog milijonai žmonių visame pasaulyje sojas valgė metų metus, bet nebuvo pastebėta jokių apsigimimų bei negalavimų. Japonai sojomis keičia mėsą ir daug rečiau serga civilizacijos ligomis. Tačiau mes — ne japonai, tai ne mūsų krašto augalas, todėl gali pasitaikyti alergijų.

Vaisių sultys
Įsitikinimas, kad vaisių sultys yra sveikos, klaidingas. Jei sultyse nebūtų gausu abejotinų sudėtinių dalių — augalinio aliejaus, tirštiklių ir dažiklių, — jos surūgtų dar nenukeliavusios iki parduotuvių lentynų. Kai kuriose iš jų tėra vos 5 proc. tikrų vaisių sulčių. Ypač įtartini vadinamieji gėrimai: juose sulčių — tik skonio receptoriams sudirginti, o cukraus ir kitų negerų dalykų — sočiai. Todėl verta skaityti etiketes.

“Manote, kad vaisių sultys netukina? Daugelyje jų yra daugiau cukraus nei putojančiuose gėrimuose. Net šviežiai spaustose apelsinų sultyse kalorijų maždaug 2,5 kartų daugiau nei sveikame apelsine. Troškulį verčiau malšinti negazuotu mineraliniu vandeniu, o vaisius valgyti šviežius”, — pataria dietologė Dalia.

Šokoladas
Gera naujiena ta, kad šokolado sudėtyje yra flavanoidų, kurie, kaip manoma, gerina širdies kraujagyslių veiklą, mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir kraujo trombocitų klampumą. O bloga, jog jame gausu sočiųjų riebalų ir cukraus, skatinančių svorio augimą. Gaila!

Mononatrio glutamatas
Jis dažniausiai naudojamas skoniui sustiprinti. Šis maisto priedas labai išpopuliarėjo pasklidus kalboms, kad japonų kariai per Antrąjį pasaulinį karą energijos sėmėsi dideliais kiekiais vartodami mononatrio glutamatą. Neilgtrukus indeliai su šiuo priedu jau stovėjo ant milijonų valgomųjų stalų JAV. 1968 metais pasigirdo apie Vakarų pakrantės gyventojų, valgiusių kinišką maistą, negalavimus: galvos skausmus, veido, rankų ir kaklo tirpimus.

Prieita prie išvados, kad šiuos simptomus paskatino dideli mononatrio glutamato kiekiai. Apie tai, kad išvardyti simptomai būdingi alergijai nuo bet kokio maisto, nebuvo pagalvota. Taip pat ir apie faktą, jog mononatrio glutamatas yra amino rūgštis, kurios yra beveik visuose baltymuose — mėsos, paukštienos, žuvies, sūrio, pieno, ankštinėse daržovėse ir grybuose. Mononantrio glutamato, kaip maisto priedo, populiarumas sumažėjo.

“Ši medžiaga vartojama seniai. Jei ji būtų kenksminga, jos jau būtų atsisakyta, — aiškina dietologė Dalia. — Vienas kitas žmogus gali jos ir netoleruoti, bet neteko girdėti, kad ji dažnai sukeltų alergijas. Tačiau kas per daug — tas nesveika. Organizme turi būti tam tikras natrio ir kalio santykis. Jam sutrikus, išsiderina skysčių pusiausvyra, nes natris iš ląstelių stumia vandenį, todėl sūriai pavalgius troškina. Padauginus mononatrio gliutamato, organizme padaugėja natrio ir sumažėja kalio. Tada ląstelės sausėja ir negali atlikti savo funkcijų. Net jei skysčius mauksime litrais — jos tiesiog nepasisavins drėgmės. Skystis pradeda kauptis tarpląstelinėje terpėje, atsiranda pabrinkimų, ypač pilvo srityje. Tikėtina, kad kinų maistą mėgusių amerikiečių sveikata sutriko dėl organizmo dehidratacijos.”

Aspartamas
Dirbtinis saldiklis aspartamas taip pat buvo gerokai puolamas. Mokslininkų skaičiavimais, vieno iš 20 tūkst. žmonių organizmas nuo gimimo nevirškina fenilalanino, aspartame esančios amino rūgšties. Todėl ėmė nerimauti, kad tokiems žmonėms suvalgius aspartamo, fenilalaninas lieka organizme, o tai gali pakenkti smegenų veiklai. Tačiau turintieji tokį sveikatos sutrikimą visą gyvenimą laikosi specialios dietos ir greičiausiai aspartamo nevartos.

Būta gandų, kad ši medžiaga gali sukelti smegenų vėžį. Gamintojai įnirtingai neigia tokius teiginius, pabrėždami, jog tai neįmanoma fiziologiškai, nes aspartamas nepatenka į kraujotaką, todėl negali patekti ir į svarbiausius organus. “Saldikliais piktnaudžiauti nereikėtų, — perspėja Dalia. — Tačiau nereikia pamiršti, kad jais keičiant baltuosius kristalus, mažėja cukraus pramonės pelnas. Todėl saldiklių trūkumų kruopščiai ieško šios srities magnatai. Geriausia atsisakyti bet kokių saldybių, išskyrus šviežius ar džiovintus vaisius.”

Tatrazinas
Šis maisto dažiklis buvo siejamas su alergija, astma ir vaikų hiperaktyvumu. Tačiau nėra įrodymų, kad tatrazinas gali būti kenksmingas, žinoma, jei jis nevartojamas dideliais kiekiais.

Testas
Perspėjimai apie vieno ar kito produkto kenksmingumą neretai skirti isteriškoms mitybos madoms gesinti. Kad išgirdę, jog, tarkim, sveika valgyti sojas, patiklieji nepultų misti vien jomis. Svarbu atminti, kad kiekvienas organizmas — skirtingas, ir paisyti būtent jo poreikių. Todėl verta susidaryti asmeninį juodąjį sąrašą. Kaip? “Būdas gana paprastas, bet veiksmingas, — sako dietologė Dalia. — Tai maitinimasis atskiriant maisto produktus. Valgome viską, tik stengiamės vienu prisėdimu nuryti kuo mažiau skirtingo maisto. Keletą mėnesių stebime pojūčius. Netrukus pajusime, kad kai ką virškiname prasčiau. Tada kelioms savaitėms įtartiną produktą išmetame iš valgiaraščio. Po to vėl palyginti gausiai jo suvalgome, kad įsitikintume, ar spėjimai teisingi. Taip galima nustatyti individualią alergiją kokiam nors maistui.”

sveika mityba, sirdele, produktai

Panašiu būdu galima susidaryti ir asmeninį baltąjį sąrašą – maisto produktų sąrašą, kuriuos mūsų organizmas toleruoja geriausiai. Baltasis sąrašas – tai ir bus mūsų sveika dieta, kurią kiekvienas sau galime atrasti maitindamiesi sąmoningai.

 

Pažymėti: , , , , , , , , , ,