„Šiandien nustatomas su maistu gaunamų medžiagų disbalansas, nes žmonės valgo per mažai daržovių ir vaisių. Anksčiau žmonės taip pat valgydavo riebiai, tačiau jie valgydavo ir daug šviežių daržovių, kuriose esantys antioksidantai neleisdavo ant kraujagyslių sienelių kauptis riebalams. Šiandien daržovių vartojimas tik mažėja, nors jau daug metų kalbama apie tai, kad jų valgyti reikia daugiau. Pavyzdžiui, 1997 m. daržovių kasdien valgė 70,3 proc. gyventojų, o 2007 m. – tik 43,4 proc. Taip pat nepavyko pasiekti tikslo riebalų vartojimą sumažinti 30 proc. Nors daugiau žmonių gyvulinius riebalus keičia aliejumi, bet ir jo vartoja per daug.
Visa tai turi įtakos sergamumui. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos vis dar dominuoja Lietuvos sergamumo ir mirtingumo struktūroje, dėl antsvorio daugėja sąnarių pakenkimų. Be to, žmonės, valgydami per mažai daržovių ir vaisių, negauna reikiamo kiekio vitaminų, mineralų, todėl silpnėja imuninė sistema ir didėja sergamumas infekcinėmis ligomis. Viena iš priežasčių, kodėl žmonės nesirenka daržovių, kad jas dar reikia specialiai paruošti. Nusipirktos parduotuvėje jau gatavos salotos nebeturi tokios biologinės vertės, nes supjausčius daržoves prasideda oksidacijos procesai ir mažėja vitaminų bei mineralų“, – teigė R. Stukas.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sveikai maitinantis būtų galima išvengti 80 proc. širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 90 proc. 2-ojo tipo diabeto, 30 proc. onkologinių susirgimų.
Anot mokslininkų, sveikatą labiausiai lemia gyvenimo būdas, kuriame net 50 proc. užima mityba. Paveldimumas sveikatą lemia 20 proc., o medicininė pagalba – tik 10 proc. Dar 20 proc. sveikatos negalavimų susiję su aplinkos užterštumu, tačiau jei aplinkos užterštumo įtaką sveikatai prilygintume 100 proc., iš jų tik 10-20 proc. lemtų per orą į mūsų organizmą patenkantys teršalai, o likę mus veiktų per mitybines grandis – maistą ir vandenį. Taigi bet kuriuo atveju sveikatos pagrindas – sveika mityba.