Sveika mityba ar skanus maistas – ką rinktis?

Medikai konstatuoja, kad mes dažnai nekreipiame dėmesio į maistą, kurį  valgome, jau nekalbant apie tai, jog daug kas sveiką mitybą tiesog iškeičia į skanų maistą. Jei atidžiau skaitytume į parduotuvės vežimėlį kraunamų produktų etiketes, sužinotume, kad pusė jų yra prisotinti alkį sukeliančių medžiagų. Jų yra visur – prieskonių mišiniuose, salotose, dešrose.

Kad maistas būtų skanesnis, į jį dedama tam tikrų maisto priedų – glutamatų. Tai augalinės kilmės baltymai, kurie gerokai pagerina maisto skonį, tačiau sukelia alkio jausmą. Todėl sočiai pavalgęs žmogus greitai ir vėl pasijunta alkanas. Šios medžiagos mūsų organizme sukelia tam tikrus procesus, kurių metu į galvos smegenis siunčiami impulsai, stimuliuojantys alkio centrą.

Visi žinome, kaip sunku liautis valgyti bulvių traškučius, kol pakelis neištuštėja. Taip pat labai daug glutamatų dedama į bulvytes fri bei kitus greito maisto gaminius, prieskonių mišinius, prekybos centruose gaminamas salotas bei kitus pusgaminius, majonezą, padažus, sausas sriubas, sultinio kubelius, konservuotus produktus, šlapias ir rūkytas dešras.

Maisto produktų etiketėse glutamatai yra žymimi raide E ir skaičiais nuo 620 iki 633. Dažniausias iš jų – natrio glutamatas (E621), kuris prastos rūšies mėsą, žuvį ar šaldytas daržoves gali paversti tikru skanėstu. Kai kurių kavinių ir restoranų virėjų jį beria vietoj druskos. Jis ypač mėgiamas kinų virtuvėje. Beje, prie šio skonio priprantama. Dažnai valgant taip paskanintus patiekalus, normalus maistas atrodo tarsi beskonis.

Taigi, vengiantiems glutamatų, tektų atsisakyti daugybės įprastų produktų bei prieskonių mišinių. Norintiems laikytis sveikos mitybos rekomendacijų, patariama rinktis natūralų maistą: neapdorotą mėsą, tam tikrų rūšių prieskonius bei prieskonines žoleles.

Beje, vienas iš momentų, į kurį galima būtų atkreipti dėmesį, norint sveikai maitintis, – yra išmokti nors keletą valgymo etiketo taisyklių. Pavyzdžiui, „nesukimšti“ viso maisto per kelias minutes, skirti pakankamai laiko pusryčiams, pietums. Nesistengti visai dienai pasisotinti vienu prisėdimu, o valgyti 5-6 kartus per dieną. Mat valgant organizme vyksta didžiuliai pokyčiai, todėl organizmas turi pasiruošti, kad išskirtų reikiamą kiekį hormonų ir fermentų. Kai valgymo ritmas nereguliarus, trinka ir medžiagų apykaita.

Deja, kai kurios apklausos rodo, kad rinkdamiesi maistą apie sveiką mitybą galvoja vos 7-8 proc. Lietuvos žmonių. Dar daugiau žmonių apskritai neturi sveikos mitybos įpročių.

Tačiau laikai keičiasi, ir žmonėms yra prieinama vis daugiau informacijos, patiekiamos iš įvairiausių šaltinių. Tačiau tampa vis sunkiau atsirinkti ir suprasti, kame yra tiesa ir kuri informacija yra naudinga. Atsiranda didžiulė svarba – žmogui išvystyti sugebėjimą, kai kuriuose iš mūsų vis dar miegantį, – patiems surasti reikalingą informaciją ir suprasti, kas yra geriausia mums, mūsų artimiesiems, pažįstamiems ir nepažįstamiems žmonėms. Tuomet nereikėtų “religiškai” sveikai maitintis ir jaustis nesveikai, ar pastoviai mesti svorį ir nieko nenumesti ar priaugti daugiau, ar bijoti suvalgyti karštą ir garuojantį hamburgerį, paskanintą glutaminu. Tai vadinasi – atrasti pačiam, kas yra sveika, ir kiek tai yra sveika, kas padeda numesti svorį ir kiek ilgai tai padeda, ar kas kenkia sveikatai ir kiek labai tai kenkia.

Tad, KĄ RINKTIS sveiką ar skanų maistą, – klauskite ir klausykitės savo SVEIKO PROTO.