Tingime būti sveiki

Kinų išmintis teigia: „Susirgai — keisk mitybą, esi nelaimingas — keisk aplinką“. O mes sergame, puolame į depresiją, ryjame tabletes, vangiai skaitome straipsnius apie sveiką gyvenimo būdą, tačiau nieko nesiruošiame daryti… Arba numojame ranka, jog visa tai nesąmonė. Iš tiesų, mes paprasčiausiai tingime…

Tačiau vos tik pasinaudotume paprasčiausiais ir prieinamais patarimais, mūsų gyvenimas iš karto pasikeistų, ir ne tik pasikeistų — kardinaliai pagerėtų.

Tie, kuriems pasisekė nugalėti inertiškumą ir savo kūno bei proto pasipriešinimą, vėliau buvo tiesiog nustebinti ir abejodami klausdavo savęs: „Nejaugi tai buvau aš? Negali būti…“.moteris guli, skaito, lekste, uogos

Pavyzdžiui, daugeliui seniai žinoma, kad žmogaus organizme yra vidiniai laikrodžiai. Visi žmogaus organai — jo siela, smegenys ir kūnas — nuo gimimo ir iki gyvenimo pabaigos yra pavaldūs triskart pasikartojančiam ciklui. Energijos antplūdis ir atoslūgis vyksta tris kartus per parą. Žvalumą triskart keičia nuovargis. Sunkiausia vadinamosioms „pelėdoms“ — nuo 2 iki 4 valandos ryto jų energija „nulinė“.

Gyvenimas pagal laikrodį

Sunkiausią darbą, reikalaujantį įtampos ir didelių protinių ir fizinių jėgų, mokslininkai rekomenduoja atlikti nuo 10 iki 12 valandos ryto. Tuo metu žmogui pavaldžios visos užslėptos organizmo galimybės, energija trykšta fontanu.

Tiems, kurie mėgsta kažką meistrauti, remontuoti, geriausias laikas — nuo 15 iki 16 valandos. Mokiniams ir studentams antrą kartą mokytis geriausia nuo 16.30 iki 18 valandos.

Vaistus leisti geriausia 9, tačiau sportuoti — 13.30 valandą. Solidžios apimties maistą skrandis pasirengęs priimti 13 valandą. Būtent iki pirmos valandos dienos daugiausia išskiriama skrandžio sulčių. Tačiau alkoholio vartojimą geriau palikti vakarui: kepenys pasirengusios jį priimti nuo 18 iki 20 valandos. Galbūt todėl daugelis tautų dieną alkoholio nevartoja?

Išeiti pasivaikščioti gaiviu oru geriausia nuo 16 iki 18 valandos. Būtent tomis valandomis mūsų plaučiai kvėpuoja intensyviausiai.

Gimdyti vaikus pagal valandas nesigaus. Tačiau akušeriai teigia, kad daugiausia vaikų gimsta tarp 24 ir 4 valandos.

Labiausiai savo vienišumą žmogus jaučia nuo 20 iki 22 valandos. Jeigu jūs linkę į depresiją, pasistenkite tuo metu nelikti vienas. Jeigu neturite giminių ir draugų, tuomet šalia tegul būna bent katė arba šuo. Tinka net kanarėlės ir žuvytės akvariume.

Prižiūrėti veido odą ir kūną geriausia nuo 18 iki 20 valandos. Būtent tuo metu oda labiausiai imli priežiūrai.

Nuo 3 iki 4 valandos ryto darbingumas, ir protinis, ir fizinis, krinta. Nuo 4 iki 5 valandos ryto krinta kraujospūdis.

O dabar – apie mitybą

Kodėl mes perkame koldūnus, sultinio kubelius ir kitas gastronomines bjaurastis? Greičiausiai, dėl dviejų priežasčių — tingėjimo ir kvailumo… Tačiau vis dėlto sveikata brangesnė!

Jeigu norisi mėsos, kodėl negalime išsivirti arba išsikepti vištą? O vietoj siūlomų prieskonių, kurių sudėtyje yra skonio stipriklių ir dažiklių, iš anksto neužšaldome žalumynų, kad žiemą turėtumėme kuo skaninti sriubas? Vėl apsileidimas, tingėjimas. Verta prisiminti, kad pusfabrikačiai, dešros, išskyrus rūkytas, turi per daug riebalų, druskų, žalojančių žmogaus organizmą. Pavyzdžiui, 100 g dešros yra nuo 1000 iki 2500 miligramų natrio. Konservuose — iki 1000 miligramų. Tai ne tik nepadeda numesti svorio, bet ir sukelia inkstų ligas, hipertoniją ir kitus ne mažiau pavojingus susirgimus.

Mes valgome tokį maistą, kuriame mūsų organizmui, atitekusiam mums iš mūsų senovės protėvių, labai trūksta ląstelienos. O būtent dėl maisto skaidulų klesti mūsų laikais „madinga“ disbakteriozė.

Dėl dažnai vartojamo rafinuoto maisto tiesiog būtina savo racioną praturtinti sėlenomis, kurių galima įsigyti vaistinėse. Būtent sėlenos vertingos dėl ląstelienos. Be to, jose yra B grupės vitaminų, kalio, atsakingo už sveiką širdį. Sėlenos iš organizmo pašalina nereikalingą cholesterolį, sumažina cukraus kiekį kraujyje. Žmonės, reguliariai vartojantys sėlenas, neserga ateroskleroze.

Per dieną pakanka suvalgyti 2 arbatinius šaukštelius sėlenų. Jų galima dėti į košes, sriubas, jogurtus.

Net pasivaikščioti tingime…

O juk pasivaikščiojimas pailgina gyvenimą, perspėja apie senstančios eisenos išsivystymą.

Jeigu anksčiau niekada nevaikščiojote, tuomet pabandykite nueiti bent 2-3 km, žengdami 70-80 žingsnių per minutę. Po to tempą greitinkite. Vidutinis žingsniavimas — 80-100 žingsnių per minutę. Greitas — 120 žingsnių. Jeigu jums virš 50 metų, ėjimo metu pulsas privalo neviršyti 120 smūgių per minutę.

Beje, būtent pasivaikščiojimų dėka įveiksite nemigą. Jie ne tik nekenksmingi, bet ir naudingi, ko negalima pasakyti apie sportinius pratimus, kurių patartina neatlikinėti be gydytojo patarimų. Atverskite bet kurį anatomijos vadovėlį ir perskaitykite apie visas jums gresiančias komplikacijas.

Pasivaikščiojimas vakare, patogi lova su neaukšta pagalve ir išvėdintas miegamasis padės ramiai ir kietai išsimiegoti.

Jeigu jūsų namuose šiltos grindys, tuomet patartina vaikščioti basomis. Nors visi mes seniai turime vonias, neverta užmiršti pirties, kadangi ji gydo visą organizmą, gerina sąnarių judrumą, nuima patinimus ir mes tampame gražesni.

Be to, vanta galima išvanoti ir mūsų tinginį. Žiūrėk, ims jis ir pabėgs arba bent pasislėps ir netrukdys gyventi sveikai ir laimingai.

Kokie riebalai naudingi

Manoma, kad 30 proc. per dieną gaunamų kalorijų, tenka riebalams. Tačiau riebalai ne visi vienodai naudingi. Pavyzdžiui, širdžiai ir širdies kraujagyslių sistemai naudingiausi yra monosotieji riebalai.

Pateikiame sąrašą, sudarytą pagal monosočiųjų riebalų sudėtį produktuose. Tačiau neverta užmiršti, kad kitų organų normaliam funkcionavimui būtina polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų (pavyzdžiui, storajai žarnai), todėl sąrašą galima šiek tiek pakoreguoti, perkėlus sviestą, pieną, grietinėlę, sūrį, vidaus organus ir mėsą su riebaliniu sluoksniu iš antros grupės į trečią.

„Gerųjų“ grupei priklauso šie produktai: alyvuogių aliejus, avokadai, sojų pupelės, riešutai, kukurūzų aliejus, kakavos sviestas, sezamo sėklos, saulėgrąžos ir moliūgų sėklos.

Į „blogųjų“ grupę patenka: mėsa su riebaliniu sluoksniu, vidaus organai, dešros, sviestas, ledai, majonezas, pienas, grietinėlė, sūris, palmių aliejus.

Kažkur per vidurį yra: raudonoji mėsa, paukštiena, žuvis.

foto: Cynthia Isabel via photopin cc