Kalorijos yra kalorijos. Kurios dietos laikytis?

Vis dažniau galima išgirsti, kad perdirbti angliavandeniai didžia dalimi yra nutukimo priežastimi. Vienas iš teiginių, kuri pateikia šios teorijos priešininkai, yra – “kalorija yra kalorija”. Tad, pagal šiuos “ekspertus”, suvartoti 100 kalorijų energetinės vertės gaivinančių ar tonizuojančių gėrimų, free bulvyčių yra tas pats, kas suvalgyti 100 kalorijų ekvivalento morkų ar pupelių. Kada žmogus galėtų išgyventi ilgiau – kramtydamas ar čiulpdamas saldainius, užsigerdamas limonadu, ar, valgydamas kopūstus su bulvėmis, turinčiomis panašius kalorijų kiekius?

Panašu į idealistinę mokslinę teoriją – gal turima omenyje ne žmogaus, o plytos ar akmens egzistavimas vakuume? Šiek tiek viduramžiais dvelkianti “mokslinė kalorijų teorija”. Panašu, kad čia turime reikalą su Dėde “virš debesų”, kuris su savo komanda yra labai suinteresuotas, kad pateikiant informaciją apie maisto produktus, ji būtų susieta tik su kalorijomis… Ar tai neprimena istorijos pamokų apie inkviziciją – kažkur tai toli, toli ir labai, labai senai? Žemė yra plokščia – Kalorijos yra kalorijos, ar tai ne panašu? Taip, kalorijos yra kalorijos, bet maisto medžiagos turi ir kitų savybių, į kurias reiktų atkreipti ne mažesnį dėmesį. Čia ir Bananui aišku (neįžeidžiant žemesnių gyvybės formų), kad 100 kcal šokolado plytelė nėra tolygi 100 kcal žuvienei, kai kalba eina apie žmogaus išgyvenimą. Viduramžiais mokslas buvo pažanga. Tačiau šiais laikais, kai kurios jo sritys ir, mūsų atveju, kalorijų teorija, panašu, kad tampa ir tapo tik “religiškai” ginama didelių dėdžių dogma.

Akivaizdu, kad kalorijos, gaunamas iš vienų produktų, nėra tolygios kalorijoms, gaunamoms iš kitų. Normaliam žmogui tam net nereikia įrodymų, tai yra akivaizdu. Bet visuomenėje, kuri taip smarkiai nutolo nuo sveiko proto ar dievo tiesos, reikalingi moksliniai įrodymai. Akivaizdu taip pat, kad mokslas, kaip pasaulio supratimo sistema tai vienur tai kitur susiduria su problemomis, kurios yra jam neįkandamos.

Bet kadangi kol kas dar vis gyvename mokslinio ateizmo laikais, reikia mokslinių įrodymų. Ir jų yra.

Daugėja įrodymų, kad žmogaus organizmui įsisavinant kalorijas iš labai perdirbtų angliavandenių, tokių kaip cukrus, balti miltai, kraujyje pakyla cukraus kiekis ir išskiriama daugiau insulino. Organizmas, vietoj to, kad sudegintų riebalus, išlaiko juos.
Panašu taip pat, kad yra geri ir blogi angliavandeniai. Norėdami atskirti “bloguosius” nuo ” gerųjų”, mokslininkai naudoja terminą – “Glikemijos indeksas”, išreiškiantį angliavandenių poveikį cukraus kiekiui kraujyje. Dietos, turinčios aukštą glikemijos indeksą sukelia žmogaus sveikatai problemas, smarkiai padidindamos cukraus kiekį kraujyje po valgio; žemo glikemijos indekso dietos cukraus kiekio kraujyje nepadidina. Labai perdirbtų grūdinių produktų, tokių kaip, greito paruošimo avižinės košės ar puri, kad ir skaldytų grūdų duona priskirtina prie aukštesnio Glikemijos indekso dietų. Mažiau apdoroti grūdai, vaisiai, ne krakmolingos daržovės, pupos ir riešutai – kartu su riebalais ir baltymais – priskirtini prie žemesnio Glikemijos indekso dietų.

Tyrimo rezultatai, paskelbti Amerikos medicinos asociacijos žurnale, patvirtina, kad žemos glikemijos dietos yra žingsnis į priekį. Nors iš tikrųjų atgal, nes žemos glikemijos dietos yra paprasčiausias bei tradicinis maistas.

Tyrimas vyko Naujo Balanso fondo, Nutukimo prevencijos centre, Boston vaikų ligoninėje. Pagrindinis dėmesys buvo kreiptas į žmonių gebėjimą išlaikyti normalų svorį, kas yra daug sunkiau nei numesti svorį. Nedaugelis žmonių sugeba “nepasigauti atgal” po dietos prarasto svorio dalį. Norėdami tai padaryti, mokslininkai, vadovaujami centro direktoriaus pavaduotojo pareigas einančios Cara Ebbeling ir direktoriaus Davidas Ludwig, trims žmonių grupėms paskyrė skirtingas dietas, kad prarasti nuo 10 iki 15 procentų jų kūno svorio.

Kiekvienam dalyviui buvo paskirta, keturias savaites laikytis vienos iš trijų dietų, kurios racione buvo maistas, turintis tokį patį kalorijų kiekį, kaip ir kitose dietose. Skirtingos dietos – kalorijų kiekis tas pats. Viena iš dietų buvo standartinė, mažai riebalų dieta: 60 procentų angliavandenių – daugiau dėmesio skiriant vaisiams, daržovėms ir neperdirbtoms grūdinėms kultūroms – 20 proc. baltymų ir 20 procentų riebalų. Tai mažai riebalų dieta, kuri buvo viešpataujanti “išmintis” pastaruosiais 30 ar daugiau metų.

Kita buvo itin mažai angliavandenių dieta (dėl patogumo, vadinkime tai Atkins dieta), 10 procentų kalorijų iš angliavandenių, 60 procentų iš riebalų ir 30 proc iš baltymų. Ir trečia buvo žemo Glikemijos Indekso dieta, su 40 proc. angliavandenių – minimaliai perdirbtų grūdų, vaisių, daržovių ir ankštinių, 40 procentų riebalų ir 20 proc. baltymų.

Rezultatai buvo įspūdingi. Tie, kas laikėsi Atkins dietos sudegino 350 kalorijų per dieną daugiau, – tai tolygu vidutinio intensyvumo mankštinimosi 1 valandai, – negu besilaikiusieji standartinės mažai riebalų dietos. Tie, kas laikėsi žemo Glikemijos Indekso dietos sudegino 150 kalorijų daugiau negu besilaikiusieji mažai riebalų dietos. Tai apytikriai tolygu lengvo pasimankštinimo vienai valandai.
Peršasi trys išvados. Viena, kad kokias “kalorijas” valgote yra svarbu, ir jos turi skirtingą poveikį kūno svoriui. Antra išvada yra tai, kad mažai riebalų dieta, kuri buvo dominuojantis požiūris į svorio priaugimo reguliavimą ilgą laiko tarpą, iš tikrųjų yra prasčiausia pagal gautus rezultatus. Ir trečia išvada, kad mes visi turėtume maitintis pagal Atkinso dietą, jei norime numesti svorio.Tačiau kiek pamąstykime.

Atkinso dietos laikymasis, suteikiantis sparčiausią medžiagų apykaitos naudą, praktikoje kai kuriems žmonės sukuria kai kurių problemų – jie paprasčiausiai negali laikytis mažai angliavandenių dietos.

Tad žemo Glikemijos indekso dieta atrodytų patraukliausiai, nes jūs neturite iš savo kasdienio raciono pašalinti visos klasės maistinių medžiagų, kas, kaip rodo tyrimai yra ne tik sunku psichologiniu požiūriu, tačiau gali būti negerai ir biologiniu požiūriu.

Tačiau beveik kiekviena dieta, nuo radikalių be angliavandenių dietų iki švelnesnių ir racionalesnių sveiko maitinimosi dietų, sutinka su idėja: reikia sumažinti ar net priartėti prie visiško eliminavimo iš maitinimosi raciono smarkiai perdirbtų angliavandenių, nes paprasčiausiai, – jie kenkia jums. Ir jei greitai peržvelgtume statistikas, ne mažiau kaip ketvirtadalis kalorijų yra gaunama iš cukraus, esančio gėrimuose, iš baltų miltų, ryžių, makaronų … ar aiškėja naikinimosi, atsiprašome, maitinimosi modelis? Ir dar bulvės. Ir alus.
Taigi, atėjo laikas kai kam iš naujo supažindinti savo organizmą su minimaliai perdirbtais angliavandeniais. Tris rafinuotų angliavandenių porcijas pakeitus: vieną į vaisius, kitą į pupeles ir trečią į riešutus, galima būtų išvengti apie 50 proc. su mityba susijusių ligų. Šie, gana kuklūs pokyčiai galėtų suteikti apčiuopiamos naudos.

Tad žinia yra gana paprasta – neperdirbtų maisto produktų vartojimas suteiks jums geresnes galimybes turėti idealų kūno svorį ir sveikatą. Kadangi – “kalorijos nėra lygios kalorijoms”.
foto