Kraujo sudėtis
Širdis nepavargdama po mūsų organizmą varinėja 4-6 litrus kraujo (tai sudaro šešis-aštuonis procentus mūsų kūno masės). Šie gyvybės syvai gabena deguonį, anglies dioksidą, maisto medžiagas, taip pat gyvybinės veiklos atliekas, reguliuoja temperatūrą, pH lygį ir elektrolitų koncentraciją. Jie lemia ir ypatingos gynybinės arba imuninės sistemos veiklą. Kraują sudaro plazma arba skystoji dalis ir kraujo kūneliai.
Kraujo kūneliai. Raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) yra daugiausia. Pagal antigenų būvimą eritrocituose ir antikūnių –kraujo serume, nustatoma kraujo grupė. Raudona dažomoji eritrocitų medžiaga hemoglobinas-yra deguonies nešėjas.
Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) „kaunasi“ su svetimkūniais ir ligų sukėlėjais. Kraujyje jų cirkuliuoja apie 10procentų, visi kiti „lūkuriuoja“ audiniuose ir kaulų čiulpuose.
Kraujo plokštelės (trombocitai) laiduoja kraujo krešėjimą.
Imuninė sistema. Žmogų kasdien veikia daugybė įvairių medžiagų. Imuninė sistema sprendžia – kenksmingos jos ar naudingos. Ji atmeta svetimas medžiagas. Tai kenksmingi įsibrovėliai –bakterijos, virusai, grybeliai ir kiti, taip pat kitų, nederančių kraujo grupių antigenai. Imuninę sistemą sudaro dvi dalys: įgimtas ir įgytasis imunitetas. Pirmas apsauginis barjeras – įgimtas imunitetas. Jam priskiriama sveika oda, puikiai savo funkciją atliekančios gleivinės ir žarnyne esančios ypatingos bakterijos. Įgytas imunitetas, atvirkščiai, gali būti vadinamas “treniruota atmintimi“, nes kiekvieną kartą vis aršiau reaguoja į jau pažįstamas medžiagas. Šį darbą atlieka baltieji kraujo kūneliai, kurie sintetinami kaulų čiulpuose.
Antikūniai. prieš antigenus Nespecifinė apsaugos sistema stoja į mūšį vos pasirodžius priešams; specifinei reikia tam tikro laiko įsibėgėti, tačiau ji darbuojasi dar veiksmingiau. Ji sintetina vadinamuosius antikūnius, kurie tikslingai puola ir naikina antigenus, t. y. organizmui svetimas medžiagas. Šie antikūniai tiksliai atitinka kiekvieną antigeną. Antigenas ir antikūnas vienas kitam kaip spyna ir raktas. Jų reakcija panaši į spynos ir rakto sukibimą, medikai tai vadina antigeno ir antikūno kompleksu.
Kiekviena kraujo kraujo grupė vadinama pagal savo antigenus, tarsi apsiaustėliai gaubiančius raudonuosius kraujo kūnelius. Taigi A grupės raudonieji kraujo kūneliai turi antigeną (arba apsiaustėlį) A, B grupės-antigeną B, AB grupės netgi du antigenus Air B. O kraujo grupės raudonieji kraujo kūneliai neturi jokių antigenų. Kraujo grupės nustatomos laboratorijoje pagal antigenų ir antikūnių reakciją. Kai kraujo grupės nedera, įvyksta agliutinacijos reakcija: kraujo lašas tampa tarsi smulkiai grūdėtas. Tokie tyrimai griežtai kontroliuojami ir kiekvieną kartą dar tikrinami kontroliniu bandymu – kad neįvyktų klaida.
Kas kam gali duoti kraujo? Savaime aišku, kad tos pačios kraujo grupės žmonės gali duoti kraujo vienas kitam. Savo pačios antigenams kraujas neišskiria jokių antikūnių -tai grynas savisaugos instinktas, dėl to raudonieji kraujo kūneliai nesulimpa ir nesihemolizuoja (neištirpsta). ABO sistema logiškai paaiškina, kurios kraujo grupės dera tarpusavyje, o kurios -ne.
A ir B grupės. A grupės kraujyje yra antikūnių grupės antigenams, taigi B grupės kraują A grupės kraujas atmeta. Jei B grupę turintis žmogus duotų kraujo tam, kurio kraujo grupė A, kraujo kūneliai agliutinuotų-A grupės kraujyje esantys antikūnai pultųB grupės antigenus. Jei kraują perpilsime atvirkščiai-bus tas pat. Taigi A ir B grupių kraują turintys žmonės vienas kitam kraujo duoti negali.
AB kraujo grupės atstovai – universalūs gavėjai. Šios grupės kraujyje nėra antikūnių nei A, nei B grupei, taigi tai universalaus gavėjo kraujas. Tačiau jame yra A ir B antigenų, aktyvinančių tam tikrus antikūnius, todėl jį atmeta visų kitų grupių kraujas. Taigi tokį kraują perpilti galima tik tos pačios kraujo grupės žmonėms.
O grupė – ųniversalūs donorai. O grupės kraujyje yra antikūnių ir A ir B antigenams. Tai reiškia, kad jis atmeta visų kitų grupių kraują. Vadinasi, O grupės turėtojui galima perpilti tik tos pačios grupės kraują. Šios grupės kraujyje nėra nei A, nei B antigenų, todėl nekyla jokia antigeno ir antikūnio reakcija. Tai universalus donoro kraujas.